BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Ar egzistuoja krikščionybė?

Sveikas Aurimai, jau norėjau atsisakyti tavo žinučių, o čia še tau, kad

nori - puikus spyris šėtonui i užpakali, tik vieno tau linkiu, kad ir tau religija neužgožtu tikrojo pažinimo ir tiesos. O pas katalikus, protestantus pilna religijos ir stabu.

Tikrasis sekimas Kristumi nieko bendro neturi su katalikų bažnyčia ar

protestantu aklu paraidiniu Biblijos skaitymu.
http://biblijos.lt/bible/3/GAL/3 Čia gali nusiųsti krikščionims, kurie deklaruoja, kad esą Krikščionys ir ten N. Testamentas, kad pasiskaitytų kur jų pačių širdys, kai pradeda kaltinti, kad nieko nesupranti ir tu Jo nepražysti. Tai ir jie patys Jo arba nepražysta arba yra nutolę nuo Jo. Ir savo pačių sprendimu įsikinkė vėl atgal i įstatymo rėmus, o tada jau visi aplink nusidėjėliai ir visiems skelbia Jėzų žodžiu, o ne darbais.

Tu tikresnis Krikščionis negu jie. Garantuoju kad Antakalnio byla ne

vienam vargetai palengvino gyvenimą.

Čia klausimėlis, ar jie bent suprato, kad tu ne judaizmą neši, o tik tą dalį, kur Dievas išminties moko, kad mūsų tauta taptu dvasiškai išprususi ir nereikėtu kaltint ko papuolė, pačiam sėdint rankas sudėjus. O kad kali į skaudžiausią Krikščionių vietą - Dievo nepažystančius dvasininkus - tai tikrai taikliai, todėl taip ir skauda.

Man ir pačiam tai nusibodo ir pradedu veikti. Sėkmės, Jonas
Matote, visuomenei dvasinė tradicija - tai tas pats, kas kompiuteriui „Windows‘ai”. Jei ši tradicija racionali, ji gerai veikia ir leidžia visuomenei gražiai pabaigti pradėtus darbus. Jei programoje yra klaidų, tuomet ji mes sisteminę klaidą. O kaip mums praktiškai sekasi su mūsų dvasine tradicija? Prie krikščionybės vyrauja ne meilės, o beširdiškumo, taikstimosi su blogiu, egoizmo ir materializmo kultai. Už tokią padėtį, anot dvasininkų, atsako ne jie, o neteisingai juos supratę pasekėjai.
Jei manote, kad visa tai tik pastarųjų laikų pakrikimas, galvokite iš naujo. Nes čia šimtmečiais žmogus buvo beteisis. Jei kokį varganą gyvenimą ir susikurdavo, tai tik nusižemindamas, pataikaudamas ponui. Prie šios tradicijos mes visuomet turėjome ir šiandien didele dalimi turime feodalinius santykius. Be to, gyvename kruviniausiame per istoriją iš visų žemynų.
O jei iš tiesų taip, tuomet mes garbiname stabą, kuris mus žudo. Esame stabmeldžiai ir, jei nesustosime, garantuotai pražūsime.
Kaip jūs apskritai tapote katalikais? Ar tai iš tiesų jūsų sąmoningas pasirinkimas? O kas, jei būtumėte gimę 300 km. į rytus? Tuomet, galiu duoti 99,9 proc. garantiją, kad būtumėte stačiatikis ir krūtine stotumėte už aną teoriją. O jei gimtumėte 2000 km. į pietus? Tuomet kumščiu grūmotumėte gatvėse ir šauktumėte krikščionims mirties. Tad kaip mes galime būti tikri, kad mūsų tradicija tai teisinga, tai visiems kitiems išplovė smegenis?
Yra tik vienas būdas sužinoti, kur yra tiesa. Mes privalome atlikti nešališką tyrimą. Panašiai, kaip policija, tyrinėjanti įvykio aplinkybes. Norime žinoti tiesą - turime blaiviu protu dirbti, analizuoti. Priešingu atveju mes būsime kaip tie minioje, kurie jau „žino”, kad D. Kedžio dukrą A. Ūsas tikrai prievartavo, ir reikalauja nedelsiant su „pedofilu” susidoroti. Nejau norėtumėte, kad susidorotų tik dėl to, kad įsiaudrinusi minia trokšta jo egzekucijos? Taip ir su dvasine tradicija - negalime kuo nors patikėti tik dėl to, kad mane tai pakylėja ir jaučiasi kaip didis dalykas. Taip pat negalime kažkuo patikėti tik dėl to, kad tuo tiki „visi kiti”. Jei norime oraus gyvenime, turime būti blaivaus proto, o tai reiškia sąžiningai siekti tiesos.
Laimei, Jonas pastebi, kad man svarbu dvasinė tiesa, o ne primesti judaizmą. Jei taip būtų, tuomet daugiau rašyčiau apie tefilinus, košerinį maistą, apipjaustymą ir panašiai. Tuo tarpu man rūpi tiesa, o užvis labiausiai rūpi atlikti žmogišką pareigą - padėti visuomenei, kuri šiandien pasimetusi ir jai labai skauda. Dėl šio reikalo ryžausi rizikingiausiam žingsniui savo gyvenime. Manote, taip jau paprasta atsistoti ir garsiai pareikšti, kad krikščionybė užrakina visuomenę nelaimių grandinėje? Ar galite įsivaizduoti, kiek rizikavau tai darydamas? Kaip man reikėtų čia gyventi, jei kunigai būtų sugebėję duoti man atkirtį ir mano argumentus būtų nulenkę?
Jonas taip pat pagerbia mane komplimentu, kad esu didesnis krikščionis už anuos, o tie grįžo prie įstatymų laikymosi ir skelbia Kristų ne darbais, o žodžiu. Ačiū, esu išties pamalonintas. Tačiau šiuo atveju jus suklaidino. Tiesiai šviesiai kalbant, eilinį kartą žydus apšmeižė. Nuo jūsų nutylėjo, kad antroji Jeruzalės šventykla kaip tik ir buvo sugriauta dėl to, kad žydai sausai laikėsi religinių priesakų. Tiesa, ten daug taisyklių, ir kai kurios iš jų iš pažiūros atrodo beprasmės. Tačiau judėjo darbas ir yra ieškoti racionalaus paaiškinimo, kodėl reikia atlikti tuos ritualus. Mieli skaitytojai, jūs visi galite paliudyti, kad aš niekada jums nieko nesiūliau be racionalaus pagrindimo.
Deja, Jonai, nėra tokio dalyko kaip tikroji, teisingesnė krikščionybė, kurios nepropaguoja kunigai. Yra tik pop religija, kuri kelis tūkstančius metų frustravo dvasinius civilizacijos tikslus. Ji visai neskatina siekti objektyvaus dvasinio išprusimo. Vietoj to, jūs turėtumėte tiesiog karštai tikėti ir daryti gerus darbus. Taigi, gyventi improvizuojant. Tačiau kas atsitinka, kai toks improvizuotojas susiduria su didesniais sunkumais? Kas būtų, jei netreniruotą jaunuolį aprengtume kareivio aprangą ir išmestume į frontą? - Žinia, jis ten arba žūtų, arba išprotėtų. - Tad kaip mes įveiksime dvasinius iššūkius, jei mūsų protas ir kūnas bus netreniruoti? Taigi, reikia mokytis. Čia ir yra didžioji žydų sėkmės paslaptis, kad jie nepaliaujamai studijuoja dvasinę tikrovę.

Patiko (0)

Rodyk draugams

1 komentaras

Nereali knyga Giorgio Montefoschi ir Fiamma Nirenstein ,, Vienas Dievas trys tiesos”.
Verta visiems paskaityti.

Vida | 2010-06-05 16:04

Rašyti komentarą

(būtinas)

(būtinas)