BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Apie viską po truputį

Išsilavinimas patriotizmo srityje: tie, kurie ilgesnį laiką skaito sekmingatauta.lt, turėjo pastebėti, kad ir šioje srityje galima (ir, leiskite pridėti, būtina) lavintis. Atkurtos Lietuvos aušroje padarėme didžiulę klaidą. Patriotinį nusiteikimą laikėme savaime suprantamu dalyku. Niekam ir į galvą nekilo mintis, kad jis gali išsisklaidyti. Todėl neparėmėme šio nusiteikimo žinojimu. Neišskleidėme masinio švietimo apie tai, kodėl reikia vertinti savo Tėvynę, kaip geriausiai tai padaryti, ką kiekvienas asmeniškai gausime iš patriotinių vertybių. Gerais norais pragaras grįstas. Vien emocijomis paremta vertybė pavaldi švytuoklės principui – šiandieninį palankumą pakeis tok s pat stiprus priešiškumas. Jei norime tvaraus patriotizmo, turime būti išprusę patriotizmo srityje. Beje, tai ne valdžios, o kiekvieno oriai norinčio gyventi žmogaus atsakomybė.

Laiko blykstė: visuomenės nuotaikos perauga į vis gilesnį pesimizmą. Dabar jau kiekvienas taksistas „žino“, kad toliau bus tik blogiau. Toks buvo mano vertinimas praėjusių metų spalio - šių metų vasario mėnesiais. Nuo to laiko stebiu poslinkius į gera. Aišku, mūsų dar laukia keletas neišvengiamų darbų, kurie galutinai perverstų padėtį. Dar liko pažaboti valdininkiją – pagrindinę Lietuvos nelaimę. Tačiau apskritai, mano vertinimu, šią vasarą Lietuva tapo pilietine visuomene.

Antikrizinė pasaka: kovai su krize visai ne pro šalį būtų pasitelkti dainas ir vėliavas. Antikrizinės stovyklos pasaka – tai pasaka apie auksinę žuvelę. Labai daug norėjome, tačiau mažai galvojome, kiek esame to nusipelnę. Štai tokie godūs asmenys sparčiai kyla, tačiau tik tam, kad vėliau skaudžiai kristų. Augimas turi būti paremtas tvirtomis dvasinėmis vertybėmis, tokiomis kaip atsakomybė, sąžinė ir teisingumas. Be to – tai namas ant biraus smėlio. Beje, dėl antikrizinės pasakos vardo galėtų dar pasirungti ir pasaka apie tris paršiukus. Kad nestatytume namo iš šiaudų…

Ką dabar reikėtų daryti: dabar jokiu būdu nesustokite. Tie, kas judės ir krutės dabar, taps ponais ateityje. Jei reikia, dirbkite nemokamai, tačiau būkite maksimaliai produktyvūs. Darydamas gerus darbus, nuoširdžiai stengdamasis žmogus atperka senas nuodėmes. Už tai žmogus apdovanojamas išmintimi. Tada pasaulį mato tiksliau, gali geriau atsirinkti, kaip jam gyventi toliau (už šią įžvalgą galite tylomis padėkoti judėjams). Dar vienas antikrizinis patarimas: lietuviai tokie „dosnūs“ kritikuoti žemiau juostos, tačiau dažnai susilaiko nuo vertingos pastabos. Tai, kas jums nieko nekainuoja, kitam žmogui gali turėti milžiniškos vertės. Būkite dosnūs naudingais patarimais. Jei taip darysime, pamažu nunyks noras lieti pagiežą.

Dar prikabinu straipsnį, kuriame racionaliai kritikuojami žydai. Kai žmogus protingai dėsto mintis, jo nuomonė nusipelno pagarbos. O jei norite mano atsakymo į šią kritiką – ką gi, nežinau, tam tikra dalimi ji gal ir teisi. Ar tai reikštų, kad neturėtume iš „bjaurybių“ nieko pasimokyti? Naciai karo metais parašė japonams ilgą laišką, kuriame suminėjo kokie baisiai pavojingi tie žydai ir kokios neįsivaizduojamos žalos jie gali pridaryti. Ir ką? Japonai, visa tai perskaitę, nutarė įsileisti jų kuo daugiau. Negalime sau leisti, tarė sau japonai, kad tokie monstrai liktų priešininkų pusėje. Ir nebūkime tokie naivūs, kad vi sai tai sumąstė ir padarė pats vienas Č.Sugihara. Štai paskaitysite jo biografiją ir pamatysite, jog šis vaikinas ir po 1940 metų darė šaunią karjerą :))

Rodyk draugams