BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Neieškokime krislo, išsitraukime rąstą

Pastaruoju metu vis man atsiunčiate įvairių straipsnelių, kuriuose rašoma apie visokius žydų paklydimus. Buvo bjauri istorija apie tai, kaip rabinai įsivėlė į prekybą žmonių organais. Greičiausiai tiesa yra tai, kad 2001m. rugsėjo 11d. jie neatėjo į darbą dvynių dangoraižių komplekse. Kas žino, gal tiesa ir tai, kad patys žydai dirigavo holokaustui. Paprastai savo išvadų nesiūlote, tad man belieka tik spėlioti, ką iš tiesų norėtumėte tuo pasakyti.

Tikriausiai visame tame yra tiesos. Paprastai nebūna dūmų be ugnies. Kaip dažniausiai būna, tiesa kažkur per vidurį. Tačiau viena yra aišku kaip du kart du: žydai yra aukštesnio išsivystymo, dvasiškai atsparesnė, daug svarbių pamokų mums galinti pateikti tauta. Tad kuo norėtumėte užsiimti? Norite sau įrodinėti, kad jie amoralūs, niekingi, neverti dėmesio? Liksite teisus, bet be kelnių. Nieko iš jų neišmoksite. Žydų pranašumas tik augs, o mūsų bėdos tik didės. Priežasčių piktintis ir smerkti atsiras dar daugiau, tačiau veiksmingi sprendimai tik nutols.

Pirmiausia – suprasti. Kvailas tas, kuris veikia nesuprasdamas. Turime suprasti, kas duoda jiems pranašumą, leidžia įgyti tiek įtakos, išlaikyti civilizacinę pirmenybę visur ir visais laikais. Tad nustokime ieškoti krislo kito akyje, verčiau išsitraukime rąstą iš savosios. O mūsų rąstas – tai tikras milžinas. Ilgus šimtmečius mes gyvenome baudžiavos sąlygomis. Kristaus tikėjimas mums čia puikiai veikė ir tarnavo. Žmonės buvo religingi, beteisiai, be prošvaisčių ir perspektyvų. Kai tik baudžiavą pradėjo išstumti kapitalizmas, bažnyčios galia susvyravo. Kuo labiau silpnė jo bažnyčios galia, tuo labiau žmonės prakusdavo. Galų gale bažnyčios galias visai nutraukė dialektinis ateizmas. Tai per kelias žmonių kartas veda į totalią dvasinę degradaciją. Nuo vilko – ant meškos.

Atkūrus nepriklausomybę bažnyčios galia kiek atsistatė, tačiau ateizmo įtaka taip pat išliko. To rezultatas – sukūrėme kapitalistinę sistemą, tačiau neturime gyvybingos vertybių sistemos, kuri palaikytų kapitalistinius santykius. Taip ir gyvename – kaip vairuotojas, kuris sėda į galingą automobilį, tačiau nemoka jo vairuoti. Nuo vieno bumbtelėjimo prie kito. Dabar jau ir visai į griovį įvažiavome.

Juk dauguma mūsų vadų vaizduojasi viską žinantys, nemėgsta lavintis, nežinojimą pridengia arogancija ar geranoriškais instinktais. Instinktais dera vadovautis gyvūnams. Žmonėms duotas protas kad jie elgtųsi kompetentingai. Valdžia save pateikinėja kaip žmonių gynėją, tačiau praktiškai matome tik tai, kad nepaliaujamai auga valdininkų galios (bet ne atsakomybė). Pamažu vis grįžtame prie feodalinių santykių. Kas už tai atsakingas, jei ne mūsų krikščioniški instinktai? Kaip tai akivaizdžiai atskleidžia Vilniaus Gaonas, krikščionybė grynuoju pavidalu negali būti gyvybinga dvasinė tradicija. Tik įvairių erezijų, iškraipymų dėka (Reformacija, humanizmas ir pan.) pasiekiama krikščioniškojo pasaulio pažanga.

Va štai kuo verčiau užsiimkime, o ne bukai aiškinkime, kokie žydai amoralūs…

Rodyk draugams