BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Mitai ir tikrovė apie žydus ir Torą

Laikas nuo laiko atsiunčiate man klausimų-pasvarstymų apie žydus, jų būdą ir jų Torą. Šiandien paskirsime žinutę šiems klausimams, nes jų vis kaupiasi, o neatsakyti be reikalo kaitina emocijas.

  1. Žydiška Tora žiauri, jos pasakojimuose liejasi daug kraujo. Tai rodo, kad žydams kitų gyvybės mažai ką reiškia. Visų pirmiausia, nereikėtų painioti Toros su Senuoju testamentu. Nors tekstas tas pats, tačiau šalia Toros teksto egzistuoja ir papildymai, be kurių originalaus teksto tinkamai suprasti negalima. Tam šalia yra Talmudas. Jis gražiai paaiškina pačias nesuprantamiausias vietas. Kruviniausios vietos elegantiškai virsta humanizmo pamokomis. Antra, Tora nėra istorijos vadovėlis. Tai istorija, pasakota į ateitį, ateities poreikiams. Tora yra kaip pasaka, tik suaugusiems. Štai vaikystėje skaitėme pasaką apie Tris paršiukus. Niekas nemėgina ai&scar on;kinti, kad pasaka nevertinga, nes istorijos personažai niekuomet neegzistavo. Tora - tai būtinos dorovinės pamokos. Pati „pasaka” pateikta Šventajame rašte, o Talmude yra pateiktas moralas. Kiekvienas, leidžiantis sau išsakyti negražius dalykus apie Torą, prieš tai nesusipažinęs su Talmudo išaiškinimais, yra laikomas burnotoju prieš Dievą. Tradiciniame Toros teisme (Din Tora) tokį kaip reikalas nuplakdavo. (more…)

    Rodyk draugams




Dar kartą apie kompensavimą

Kompensacijos tema išties audrina visuomenę. Gavau daug įvairių komentarų su visu spektru nuomonių. Viename krašte reiškiamas susirūpinimas, kad žydai, gavę 128 milijonus litų, ties tuo nesustos, net ir 300 mln. jiems bus maža. Kitame spektro gale – įsitikinimas, kad turime be šnekų atiduoti tai, kas ne mūsų, nes nesivadovaudami normaliomis vertybėmis niekuomet nebūsime normali visuomenė. O štai Egidijus G., mano įsitikinimu, pasirinko geriausią poziciją: jis užgniaužė taip mums visiems įsišaknijusį norą pasisakinėti temomis, kurias išmanome tik paviršutiniškai, ir vietoj to pasirinko klausti, ką galėčiau (norėčiau) pasiūly ti. Egidijus pateikia išties aktualią pamoką. Atsiribojant nuo dabartinių pasisakymų, audringai reiškiamos nuomonės retai būna arti tiesos. Kai žmogus įaudrintas, jis nustoja mąstyti protu, mąsto stuburo smegenimis. Tokie mitinginiai pasisakymai paprastai baigiasi tuo, kad kažkas, pasinaudojęs minios nuotaikomis, pateks į valdžią, o jau tuomet minia priklausys nuo savo naujojo pono malonės. Tik blaivus gebėjimas protauti gali mus apsaugoti nuo tokios taip dažnai mums tenkančios lemties. Gebantys tai padaryti iškart pretenduoja tapti ta nedidele mažuma, kuri už virvelių tampo didelę daugumą.
(more…)

Rodyk draugams




Atsakymas į antisemitinę kritiką

Sveiki, Aurimai,

Pirmiausia norėčiau Jums padėkoti ir išreikšti pagarbą už Jūsų veiklą bei jos įtaką man asmeniškai.Prieš keletą dienų prie savo naujienlaiškio prikabinote dr. R.Gajauskaitės straipsnį “Moralė žydiškai” (gerbiu Jus už tai, kad išplatinote tokią žydus pliekiančią ir, sakyčiau, Jūsų mokymui oponuojančią žinią). Žinoma, vienas straipsnis pasaulėžiūros taip lengvai negali pakeisti, tačiau jis argumentuotas. Na o gerbdamas Jūsų laiką pereisiu prie esmės: ar Jūs iki šiol nežinojote Talmudo turinio (kas, atrodo, ne itin tikėtina, nes ir susirašinėjimuose su kun. R.Grigu minimas Talmudas, be to, ne kartą minėjote žydų “moralinę pirmenybę”), ar žiūrite į jį pro pirštus (kas būtų dar keisčiau), ar yra dar kažkokių kitokių priežasčių, pvz. imate grūdus ir paliekate pelus? Ir apskritai, manau ne vien man Jūsų atsakymas pasirodė “neguogiškas” - nežinau, gal ji ir teisi - ir, ko gero, ne vienas aš laukiu Jūsų išsamesnio bei kiek labiau argumentuoto šio straipsnio vertinimo.

Pagarbiai,
Gedas

Gedai, išties, kritika racionali, reikia atsakyti. Aš atrašiau moteriškei, kuri atsiuntė
R. Gajauskaitės straipsnį. Žemiau pateikiu jai siųstą atsakymą. O prieš tai noriu pridurti, kad net jei jie būtų amoralūs, vis tiek yra iš jų daug ko pasimokyti. Žydai daug kur gauna tokius rezultatus, kokių norėtume ir mes. Nebūtina mokytis visko iš eilės, išmokus galima atsirinkti ką perimti, o ką ne. Jau anksčiau minėjau, kaip svarbu galvoti pačiam ir atsirinkti. Viena pirmųjų pamokų ir būtų įžvelgti, ką naudingo turi pasakyti tau nepatinkantis oponentas, o ne radus pirmą dėmelę jį nurašyti kaip beviltiškai purviną.

PS Moteriškė, gavusi šį laišką, nieko neatsakė
Laba diena,

norėčiau sureaguoti į jūsų racionalias pastabas ir kritiką žydų adresu.
Visų pirmiausia leiskite trumpai papasakoti, kaip priėjau išvados, kad reikėtų iš žydų mokytis. Domiuosi viskuo, kas mums padeda tapti veiksmingomis asmenybėmis. Pamažu supratau, kad ne vien atskiri žmonės gali tapti sėkmingais keisdami savo įsitikinimus, tai gali padaryti netgi ištisos tautos. Viskas, ko mums reikia, tai nelaikyti mūsų dabartinių įsitikinimų ir nuostatų nekintančia duotybe (arba kintančia nepakenčiamai lėtai), nes tuomet kaip ir pripažintume, kad žmogus pajungtas instinktams kaip bet koks gyvulys. Tad nuo praėjusių metų rugsėjo propaguoju Sėkmingos tautos idėją - mes galime sąmoningai atsisakyti neveiksmingų mentaliteto ypatumų ir pasistengti pakeisti juos modernesniais. Liaudiškai kalbant, “upgreidinti” smegenų programą.

Tad štai kalbant apie žydus aiškiai pastebimas vienas ypatumas: viską visi jau žino, nieko sužinoti nereikia. Toks mąstymas - viduramžių liekana. Viduramžiais pakako tikėti kuo nori tikėti, o analizuoti savo įsitikinimų tikrumo, veiksmingumo niekam į galvą neateidavo. Todėl šimtmečiais degindavo raganas, visi buvo šventai įsitikinę, kad jos jiems baisiai pavojingos ir t.t. Praėjo tas beprotystės laikotarpis ir visiems buvo gėda tai prisiminti. Dabar, kai kalbama apie raganų deginimą, niekas susitapatinti su degintojais - ne, raganas degino tamsuoliai fanatikai…

Tad pradėjau gilintis į žydišką pasaulėžiūrą siekdamas objektyvumo. Labai greitai pastebėjau, kad tai labai pažangaus mąstymo tauta, savo išprusimu ir gebėjimais smarkiai lenkianti mus, lietuvius. Štai mes per dvidešimt metų kuriame sukūrėme kažkokią kreivą valstybę, kai tuo tarpu žydai mums galėtų būti puikiausias pavyzdys, kaip tai padaryti. Netrukau pastebėti, kad žydų visuomenėje krikščioniški idealai įgyvendinti kur kas nuosekliau nei bet kurioje krikščioniškoje valstybėje. Jų šeimos kur kas tvirtesnės nei mūsų. Mes susvetimėję, o jie solidarūs. Mes prasiskolinę ir nuskurdę, žydai gyveno kaip priklauso žmogui. Visa tai ogjektyvūs, plika akimi matomi FAKTAI.

Faktai, kaip kažkas yra pasakęs - užsispyręs dalykas. Žydai gyvena taip, kaip mes norėtume gyventi. Tik mums neišeina. Tad štai ir pagalvojau: kodėl neišsinagrinėjus žydiškos pasaulėžiūros ir nepasiėmus to, kas mums naudinga. Niekas neverčia periminėti viską iš eilės, galime atsirankioti. Kai lankiausi Jeruzalėje, susipažinau su vienu Talmudo žinovu, kuris pasakė vieną nepaprastai naudingą (dėl to ir skausmingą) pastebėjimą: gojai padarys ką tik nori, kad tik apsieitų be tiesos.

Tad iš žydų turime daug ir daug ko pasimokyti. Vienas pirmųjų dalykų - pirmiausia pasistenk suprasti. Neskubėk kritikuoti, piktintis, reikšti savo nuomonę, o pirma įsigilink į padėtį ir suprask esmę. Tik tai, ką supranti, gali paveikti ir pakeisti. Jei mus ir toliau valdys antisemitinė fobija (taip, fobijos apibūdinimas labai tinkamas šioje vietoje), būsime ir toliau teisūs, bet be kelnių. Man kažkaip nesinori. Aš verčiau pabūsiu šiek tiek neteisus, bet su kelnėmis.

Atleiskite, neturėjau laiko įsigilinti į kiekvieną atskirai Rūtos straipsnyje pateiktą argumentą. Turėčiau ką atsakyti į viską, išskyrus istoriją apie prekybą žmonių organais. Nieko apie tai nesu girdėjęs, o apie ką nežinau, verčiau patylėti. Visi kiti argumentai veikiausiai neatlaikytų kritikos. Pavyzdžiui, Rūta gaili arabų, kad žydai jų nužudo 10 kartų daugiau. Tačiau kai kariauja civilizuota visuomenė su atsilikusia, aukų disproporcija visuomet būna net gerokai didesnė. Kitas dalykas - patys arabai nevertina nei savo, nei krikščionių, nei apskritai jokių gyvybių. Daugiausia aukų būna tuomet, kai jie kariauja tarpusavyje. Tad neleiskite savęs apgauti jų krokodilų ašaroms. Jiems įdomu tik islamo įsigalėjimas, o kokia kaina - nesvarbu. Žydai paprastai būna lojalūs toms tautos, kurios jų neengia. O arabai lojalūs tik savo ideologijai, kurios įsitvirtinimas reiškia šiukšlynus, srutas ir bet kokio žmogaus orumo pamynimą. Žydai kol kas tik vieninteliai sugebėjo šiek tiek pristabd yti to gaivalo plitimą. Kai arabai ateis čia (o anksčiau ar vėliau tikriausiai būtinai ateis), žydų patirtis gali būti mums išganymas, padėsiantis apsaugoti savo gyvenimo būdą.
Aurimas

Rodyk draugams